Solomonas Teitelbaumas

Solomonas Teitelbaumas smalsiai tyrinėja aplinką ir reljefiškais tirštų dažų sluoksniais atkuria, ką matęs – stengiasi išryškinti ypatingą pasirinkto motyvo nuotaiką, peizažo, pastato ar žmogaus laikysenos, judesio, charakterio ypatybes. Debesuoto dangaus fonas jo paveiksluose toks pat gyvas kaip ir namų mūrai, medžių šakos ar žmonių siluetai. Jis tapo plačiais, judriais, nervingais potėpiais, redukuoja, nutrina, užbraukia, uždengia arba atvirkščiai – išryškina, išdidina, apibendrina detales.Tapydamas jis tarsi prisimena
svetimas patirtis į esamus dabarties vaizdus projektuodamas senus faktus, mitus ir fantazijas. Nors tapo iš natūros ir kuria individualią ikonografiją, vis dėlto jo paveikslų veikėjai, gamta, urbanistiniai peizažai ar daiktai formuojasi ir paties tapymo procese patirdami įvairiausias metamorfozes, susijusias su skirtingomis psichinėmis būsenomis.