| „Gyvenu ir dirbu uždaroje, nuo meno centrų nutolusioje aplinkoje. Saugau grynojo meno, tikrosios grafikos tradicijas, tačiau nevengiu ir eksperimentavimo, kad darbuose būtų juntama šiuolaikiška dvasia. Kuriu vienintelę, netiražuojamą grafiką. Menininkė savo darbuose kalba kaip merdinčioje provincijoje jaučiasi kūrėjas, turintis didesnių ambicijų. „Menas – mano pančiai“ – sako Rima Mačiulytė, nes jis supančioja ir tuo pačiu atpalaiduoja žmogų, išlaisvina jį iš bet kokio nevalyvumo, neleidžia formuotis provincialioms klubinės saviveiklos normoms. Pasak R. Mačiulytės savo kūriniais ji paprovokuoja provinciją, mat savo darbus ji eksponuoja ne tik Kaune ar Vilniuje, bet ir Klausučių, Veliuonos, Raudonės kultūros centruose. |
