| Romano Borisovo darbai priklauso klasikinio realistinio vaizduojamojo meno sričiai. Jo pasirinktų architektūros paminklų akvarelių piešiniai su visomis detalėmis yra preciziškai tikslūs. Juose nėra daugelio menininkų pamėgto neišbaigtumo ar laisvos interpretacijos. Jeigu pieštas bokštas – tai jis tiesus, jeigu mūro arka – tai tokia, kokia stovi, jeigu lango anga – tai ne kreiva. Nesulaužyti statinio perspektyvos formavimo kanonai, net ir pasirenkant nebūdingą matymo rakursą. Darbai yra nepriekaištingos kompozicijos, įgalinančios žiūrovą sutelkti dėmesį į pagrindinį kūrinio akcentą, taip jam suteikiant viso darbo emocinį krūvį. Akvarelių spalvinė gama rami – giminingų tonų ir pustonių. R. Borisovas nenaudoja atvirų, akį rėžiančių spalvų ir taip nesukelia spalvinio kūrinio disonanso. Nuostabiai tiksliai pateikiamas griuvėsių mūro vaizdas. Beveik kiekviena plyta turi savo atspalvius ir ryškų kontūrą tarp siūlių. Dailininko darbuose daug dėmesio skiriama šviesos efektams – teisingam detalių šešėlių dėstymui. Šešėlių intensyvumas ir spalviniai pustoniai daro akvarelę „gyvą“. Pirmajame plane pustoniai dažniausiai intensyvesni, antrame ir kituose – mažiau. Visa tai išgauti leidžia dailininko pasirinkta kūrinio atlikimo technika – dirbant ant pusiau sauso popieriaus. Peizažistai mėgsta „lengva ranka“ lieti akvareles ant šlapio popieriaus, pagrindinį akcentą suteikdami spalviniam žaismui, o ne piešiniui. R. Borisovui tas nepriimtina, nes toks būdas eliminuoja kontūrų aiškumą. Tiesa, kai kuriuose darbuose labai nedideliuose plotuose toks būdas naudojamas – vaizduojant dangų, debesis, vandenį ar kitokį anturažą. |
