Alvydas Stauskas

Apie tapybą ir akvarelę Alvydas Stauskas mėgsta stebėti gamtą, būti joje, betarpiškai bendrauti su aplinka. Jaučia ilgesį lietuviškam peizažui, nykstančių kaimų sodyboms, todėl jo darbuose beveik nėra miesto vaizdų ar šiandieninės civilizacijos ženklų. Jis stengiasi savo paveiksluose sustabdyti laiką, užfiksuoti tai, ko jau rytoj nebeliks. Menininkas prasitaria, kad yra konservatyvus, netgi gal kiek senamadiškas, bet galima tai įvardinti ir kitaip – išlaikęs tikrumą, nepraradęs ryšių su aplinka, gamta, kuri maitina dvasią savo kūrybiniais syvais. Anot menotyrininkų, „dailininkas savo kūryba kviečia apmąstyti ir išjausti kintantį supantį pasaulį, kuris praturtina mus stipriomis emocijomis – tai pievų, sodų žydėjimo, ežerų ir dangaus erdvių, medžių, vandens kalba. Alvydas Stauskas vengia įmantrių poteksčių, gamtos grožį perteikia ramiais spalvų tonais, o harmoniją padeda kurti dvelkiantys žiedai.“ Apie  fotografiją Alvydas Stausko fotografijos Iš ciklo „Vandens metamorfozės“  sukurtos daugiau kaip per dvidešimt metų, kviečia apmąstyti ir išjausti kintantį mus supantį pasaulį, praturtinantį  stipriomis emocijomis. Tai vandens kalba. Vandens tėkmė, ledas, lede sustingę objektai. Menininkas vengia įmantrių poteksčių, gamtos grožį perteikia ramiais, subtiliais spalvų tonais, tekstūromis, o harmoniją papildo filosofine potekste dvelkiantys mistiniai siužetai, gilinasi į mikropasaulį, ekologiją.