Simbolinę tvarką primeta bažnyčia.1996 metais menininkė turgelyje prie Aušros vartų aptiko metalinį nukryžiuotąjį ir atliejo keliasdešimt krucifiksų kopijų iš  šokolado. Rakauskaitei užkliuvo simbolinis sakralaus kūno valgymas. Kūrinys siejamas su vartojimo manija, tiesioginiu įvaizdžių pasisavinimu per savo kūną. Religinių įvaizdžių devalvaciją atspindi ne tik standartinės  nukryžiuotojo formos multiplikacija  šokolode, bet ir ornamentiškas pačių nukryžiuotojų išdestymas: kas antra šokoladinio pano figūra apverčiama žemyn galva. Šiame darbe svarbi ir estetinė dimensija ir kvapas.

1994 m. menininkė suvėrė džiovintus jazmino žiedlapius į audinį, iš kurio “sukirpo” marškinėlius ,,Virginijai. “ Kelerių metų bėgyje vėl rinko, džiovino ir vėrė audinį marškinėliams. Apie šį trapų darbą ji sako: ,,sumanymas toks ir yra – sendinti nesenstančias idėjas fiziniam būvyje.“

2017 m. Kauno galerijų svaitgalio metu menininkė pakvietė žiūrovą sutelkti dėmesį į vaizdinį kitapus ,,Post“ galerijos sienos – dienos šviesoje nematomas žvaigždes ir planetas. Kaip ir spalvotų kvapų instaliacija, ,,STOP SPOT POST“ projektas pavertė žiūrovą ,,išraiškos donoru“, vertybių inventorizacija kuriama realiu laiku. “Kiekvienas potyris unikalus. Mes visi esame pasaulių kūrėjai. Ir atkreipkite dėmesį, šie pasauliai nesukurti tam, kad juos stebėtume. Jie sukurti tam, kad juose būtume”(iš projekto anotacijos).

2021m. Rakauskaitė atnaujino merginų, sujungtų kasomis performanso aprangą, reorganizavo jungimo geometriją ir sukūrė naują video versiją. Performanso dalyvės perrengtos tautiniu kostiumu, kuriam pagal LDM fonduose saugomus tekstilės pavyzdžius originalia mozaikos technika- klijuojant pjaustytą kvadratėliais holografinį Oracal lipduką sukurti autentiški audiniai.

2015 m. Jau nebeveikiančioje “Post” galerijoje Kaune Rakauskaitė ,,surengė ataką molekuliniu lygmeniu“. Spalvota šviesa apšvietusi skaidrias PETRI lėkšteles su bespalviais skysčiais pakvietė žiūrovą pasitikrinti uoslę. Instaliacijoje oranžine spalva apšviestas amoniakas-nuoroda į budistinį ,,prašvėsėjimą“, žalia-terpentinas, pušų sakų aromatas, studijų metu aliejiniams dažams atskiesti naudotas skiediklis- asociacija ir su mišku, ir su tapyba. Siūlydama patirti asociatyvų išgyvenimą menininkė atsisako bet kokio atpažįstamo kultūrinio kodo. Nekopijuodama išorinio pasaulio ženklų Rakauskaitė sudaro galimybę parodos lankytojui patyrinėti savo asociacijas ir pojučius.