| Jolanta daugiausia kuria krikščioniškomis temomis, įkvėpta gyvos tikėjimo praktikos. Dar studijų metais pradėtas pastelės ciklas „Septyni Išganytojo žodžiai nuo kryžiaus“ tapo neišsemiama ir nuolatos atnaujinama tema. Regis, tokiai intuityvei ekspresijai nereikia jokio išorinio motyvo. Stebint nerimastingus Jolantos potėpius ir spalvas, ir lyg „trumpam“ drobėse pasirodžiusius vaizdinius svarbiausia atpažinti jos išgyvenamą vidinį turinį, neužsidaryti vien tapybinių prasmių paieškose. Jos tapyba išsiskiria savita religinės tematikos interpretacija, itin ekspresyvia, spontaniška raiška, linkusia į apibendrintą formą, ir jautriais nuotaikų niuansais. Jolantos kūryba – tyli, nepretenzinga, kylanti iš vidinės būtinybės, tapybos vaizdiniuose – sakralios erdvės ir motyvai, susilieję su savomis patirtimis, išgyvenimais ir aplinkos elementais. Dabartinėje dailėje ši kūryba įdomi būtent kaip savitas katalikiškos pasaulėžiūros atspindys. |
